įdėti

įdė́ti, į̃deda, įdė́jo 1. tr. SD164 įkišti, įstatyti, įguldyti (į vidų): Visuos aviliuos įdė́sme naujų korių Sb. Ton gromaton indė́jo rublį pinigų Al. Įdė́jom žalajai gromulį Pš. Bulves į rūsį įdė́jom Jnšk. Indėjo ranką kišeniun Al. Įdėk jam dar kokį virtinį į torielką Pn. Bei indėk ing pintinį, bei pintinyje atnešk BB2Moz29,3. | Ten nereikia galvoti, ką rytoj įdėsi į puodą (išvirsi) rš. | Kad rašysit laišką, prašom ir nuo manęs labų dienų įdė́ti (įrašyti) Skd. ^ Ką piktas įdės, to ir geras neišims S.Dauk. Kam trūksta, neįdė́si (apie protą) Vkš. Ką į dūšią įdedi, nei penki neišims B. | refl. tr.: Džiaukis, kad gauni, o burnon tai jau pats įsidė́k Sb. ║ įmaišyti: Įdė́k druskos į bulves Rdm. Įdėjau gerai mielių – kels ragaišį! Jnšk. | refl. tr.: Daugiau įsidė́k cukraus [į arbatą] – bus saldžiau Vlkv. ║ įduoti ar pasiimti išvykstant: Įdėk sūrio su sviestu kelionėn Ėr. Įdė́k priešpiečių Gs. | refl. tr.: Valgyk viežlybai, ką sau pietums įsidė́jai K.Donel. Įsidė́k duonos, sūrį, peilį ant kelio (kelionei) J. ║ refl. tr. atiduoti laikyti (pinigus): Jis turi pinigų bankoj įsidė́jęs Jnšk. ║ refl. imti laikyti patalpoje: Karvė į kūtę įsidėjo, nebėr nė parūgų pradaruo Šts. ║ Grž pasodinti (į kalėjimą): Jį į kalėjimą dabar deda, įdėjo J.Jabl. ║ surišti: Arkliai į geležinius pančius įdėti Grž. Indėk kojas tavo pančiuosna jos SPI373. Jonas ... saituose ... buvo indėtas DP17. Įdemi į pančias R25. 2. tr. R113 įstatyti, įtvirtinti (tam skirtoje vietoje): Kam įdėjai žemus langus? KlvD7. Įdė́k stalui naują koją Ėr. Iškirmijo lubos pirtelei, reiks naujų įdėti Jnšk. Įdė́jau kirviui kotą Kvr. Dirbdins grėblužį, įdės kotužį JV379.| Kai indės kas kitus dantis (iron. išmuš), tada priturės liežuvį Trgn. ^ Tavo liežuvis šunie žadėtas, o tau įdėtas Šts. | refl. tr.: Įsidė́jo naujus dančius ir valgo Pn. ║ įtaisyti (austi): Dabar mat įdė́jo, tik nėr kada aust Jnšk. | refl. tr.: Audeklą įsidėjo, tik neturi kada austi Ėr. Įsidėjau trečią pastovą austi Rdm. 3. tr. padaryti (kokį ženklą, žymę): Pielai taką reikia įdė́t PnmR. | Įdė́jo kakton guzą Rm. Kai rėžiau su statiniu par ranką, tai dešrą juodą įdė́jau Skr. | refl. tr.: Griuvau nu lovos, guzą įsidė́jau Ėr. 4. tr. išspausdinti (kame): Jo straipsnio redakcija neįdėjo, netiko rš. Aš tave į laikraštį įdėsiu Pn. ║ įrašyti: Aš ten kelius sakinius įdėjau J.Jabl. 5. tr. panaudoti, paskirti: Meistrai visą didį meną savo statulon įdėjo A.Vencl. Būtų gerai išarti tą kelmyną, bet gaila tiek darbo įdė́ti Jnš. Nuo kiekvieno įdėto darbo priklausys pasisekimas rš. ║ suteikti, duoti ką nauja: Įdėjo vaikuo Jono vardą Šts. Ji žmogų tik užžvelgs ir pravardę įdės Skr. | Aprašyti visa, ką yra įdėjęs savo gramatika Jaunius į mūsų kalbos mokslą, čia, žinoma, būtų per sunku J.Jabl. 6. refl. įsileisti dėti (kiaušinius): Kad įsidė́jo mūsų vištos, tai kasdien deda ir deda Ds. 7. tr. įsėti: Ar vasarojų jau įdė́jai? Nm. Palauk, kol žiemkenčius įdė̃s Nm. | refl. tr.: Malkų iš girios, vasarojų įsidė́jęs, gali parvežti Lkš. 8. intr., tr. įkirsti, įmušti: Kai įdė́s tau į kailį, tai ir nebnorėsi išdykauti Brs. Kad įdė́siu tau į užpakalį! Brt. Palauk tu man, aš tau įdė́siu! Skr. Aš tau įdė́siu „neturiu laiko“! (vaikui, sakančiam „neturiu laiko“) Pgr. Kad aš tau įdė́siu vakarėlį, tai žinosi! (besiprašančiai į vakarėlį dukteriai) Skr. 9. tr. R18 paskirti (kuo): Aš jį indėjau abieščiku Lp. Pilies vyru ir rėdytoju Skirmantą įdėjo S.Dauk. | Neklausykis, paskui įdė́siu (įrašysiu) į svietkus! Kv. | refl.: Ir buvo toks mandagumas pas juos, kad nei viens neįsidėjos į karalių Bb1Mak8,14. 10. tr. įskųsti: Indė́jo žmogų suvis nekaltą Lkm. Ant visų sakysiu, visus skųsiu, visus įdė́siu Skd. Neįdė́k kito, pats būdamas kaltas Grš. | refl.: Nieks jo neskundė, jis pats save įsidė́[jo] Gs. 11. refl. tr., intr. įsidėmėti: Įsidė́k gerai, ką tau sakau, kad neužmirštum Lkž. Įsidė́k gerai, kad beatsektum sugrįžti Skd. Perskaitytus dalykus gerai įsidėkit M.Valanč. Aš kelio ilgai neįsìdedu Rdm. Aš tų jo žodžìų neįsidė́jau Sr. Aš buvau įsidė́jęs jo veidą Šts. ║ refl. susirūpinti: Neįsidė́k taip, liga pareis: esi dikto apgimimo Šts. Neįsidė́k, neįsipilk – vedu nepražūsiva End. 12. refl. apsimesti, nuduoti: Įsidė́jo miegančiu Švn. Neišprast, ar ji durna, ar ji insidė́jus Srj. Jis tik insidėjęs tep dejuoja, o visai neserga Kb. Insìdeda aklas Drsk. | Jis tyčia insidėjo ligon Srj. Laumė liepė mergaitei insidėt ligon Mrc. 13. refl. pasiryžti, nuspręsti: Motiejus įsidėjo mergaitėms klioštorių įsteigti M.Valanč. 14. refl. susilažyti: Įsidė́kim, kaip išeis, kaip bus J. 15. refl. įgristi: Jau kap mumi šitie antukai šįmet įsidė́jo: tik miežiuose ir miežiuose! Rdm.

◊ akìs įdė́ti išmokyti: Juos visus išmokslino – akìs įdė́jo Žml.

bùrną įdė́ti išgerti: Gerai burną liuob įdės Šts.

į gálvą įdė́ti (įsidė́ti) padaryti, kad įsidėmėtų, įsidėmėti: Sunku jam įdė́t į gálvą: sakai nesakai, vis užmiršta Ėr. Įsidėk tu man tas pasakas į galvą! Rm. Aš pasakų daug girdėjau, visas galvon insidėjau O. Įsidė́jo man galvon, kad kultuvas tai spragilas Dglš.

į grõmulį įdė́ti pavalgyti: Eikim į grõmulį įdė́ti Pj.

į kuõdą įdė́ti įsigerti: Motriškės, truputį į kuodą įdėjusios, pradėjo kožna vyrą savo peikti M.Valanč.

į pil̃vą įdė́ti pavalgyti, suvalgyti: Ką į pilvą įdė́si, niekas atskleidęs neskaitys Skr. Ką te apstaisysi tokioj šeimynoj, kai reikia žiūrėt, kad pilvan būt kas indeda Ut. Pilvas – ne drapana: ką įdėjai, tas gerai – nesimato Kp.

į šìrdį įsidė́ti įsidėmėti: Visi žmonės, pagirdėkit ir į širdis įsidė́kit (d.) Alvt. Atsitikimai visiems į širdį įsidėjo J. Indemi, įspaudžiu širdin SD392.

sukramtýti ir̃ į bùrną įdė́ti; rš duoti gatavą.

šìrdį įdė́ti (į ką) labai rūpintis (kuo): Į vaiką visą širdį įdė́jo, o dabar tas skersom eina Grž.

\ dėti; antdėti; apdėti; atidėti; dadėti; įdėti; išdėti; nudėti; padėti; atpadėti; dapadėti; pripadėti; užpadėti; pardėti; perdėti; pradėti; išpradėti; pridėti; razdėti; sudėti; uždėti